Vartotojiška visuomenė kenčia nuo abejingumo savo vartojimo pasekmėms. Tokiu abejingumu tikrai neapkaltinsi daugiau nei 54 jaunuolių ir mokytojų, dalyvavusių Lietuvos vartotojų instituto ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos organizuotame žurnalistinių tyrimų konkurse „Būk pilietiškas. Vartok atsakingai“.
Vartoti skatina ir žiniasklaida
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, aktyvus blogeris ir socialinių tinklų dalyvis Dainius Radzevičius prisipažįsta, kad ir pats yra vartotojas ir apibendrina atsakingą vartojimą vienu sakiniu – jei gali, nevartok. Pasak žurnalisto, kuo mažiau vartojame ir perkame, tuo mažiau prisidedame prie neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei.
Anot D. Radzevičiaus, šiandieninė žiniasklaida prisideda prie vartojimo skatinimo dvejopai. Pirmiausiai ji nuolat kuria naujienas apie viską, pradedant pop muzikos dainininkų nuotykiais Lietuvoje ir baigiant kriminalinių įvykių suvestinėmis. Dėl didelės žiniasklaidos priemonių ir naujienų įvairovės skaitytojai pateikiamą informaciją ima suvokti paviršutiniškai, nekritiškai. Antra, kadangi žiniasklaidos įmonės yra priklausomos nuo reklamos užsakovų, pastebima tendencija, kad abejotina reklamos užsakovų veikla nėra analizuojama. Žurnalistiniai tyrimai Lietuvoje apskritai yra nykstantis žanras, tad kyla klausimas, ar žiniasklaida lieka ištikima savo misijai – ginti visuomenės interesus, skatinti žmones kritiškai mąstyti ir laisvai kalbėti apie tai, kas svarbiausia?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas pasidžiaugė, kad konkursuose pateiktuose darbuose kartojosi raginimai „pažiūrėk, pamąstyk, įvertink“, nes tik sąmoningas vartotojas yra atsparus manipuliacijoms.
Momentinis džiaugsmas ir ilgalaikė skola
Lietuvos banko Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Toma Grinytė mano, kad skolintis verta tik mokslams, būstui ir kitiems pridėtinę vertę kuriantiems dalykams, pvz., verslui. O štai imti greitojo vartojimo kreditus kažin ar verta. Džiaugsmas išgaruoja greitai – o mokėti vis tiek reikia. Tad ar verta momentinį džiaugsmą paversti ilgalaike skola?
„Skolinimasis visada susijęs su rizika. Todėl prieš skolinantis reikia nemeluojant sau įvertinti turimas pajamas ir finansinius įpročius. Pvz., jeigu nesugebėjau sutaupyti kelių tūkstančių litų pirkiniui, kodėl manau, kad rasiu pinigų laiku grąžinti paskolą? O kai neturite galimybių grąžinti paskolą, skolintis išvis neverta“, – sakė T. Grinytė. – „Pagrindinė taisyklė – visi finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti 40 proc. gaunamų pajamų. Taip pat pravartu pasiskaičiuoti, kas atsitiks, jei paskolos palūkanos išaugs dvigubai. Jei paslydote, niekada nesiskolinkite tam, kad padengtumėte jau turimą įsiskolinimą… Nedarykite klaidos neigdami turimus įsiskolinimus, nes kreditorius gali kreiptis į antstolius. Visada reikia bendrauti, ieškoti abiems pusėms priimtino kompromiso.“
Galiausiai finansų ekspertė pristatė Lietuvos banko sukurtą svetainę „Pinigų bitė“ (www.pinigubite.lt), kurioje pateikiama nešališka ir patikima informacija apie asmeninių finansų planavimą ir tvarkymą.
Geriausias priešnuodis reklamai – mąstyti
Įvairių rinkodaros strategijų tikslas vienas – sukurti arba paskatinti žmogaus poreikį pirkti. Dažniausiai reklama veikia vartotojus nesąmoningai, o tai ir garantuoja jos efektyvumą.
Atsakydama į klausimą, ką daryti, norint „nepakibti“ ant emocinio reklamos kabliuko, žurnalistė, radijo stoties „Tau“ reklamos vadybininkė Skaistė Dranseikienė teigė, kad priešnuodžio neigiamam reklamos poveikiui ir pirmiausiai reikia ieškoti savyje. „Nors ir dirbu su reklama, pati nesu jai atspari. Man būna labai juokinga, kai pati susivilioju įvairiomis reklamomis, akcijomis, nuolaidomis. Priešnuodžiai, mano nuomone, priklauso nuo žmogaus gebėjimo suprasti. Jeigu rinkodaristas sugalvoja tam tikras manipuliacijas, tam tikras žaidimo taisykles, tu, kaip mąstantis žmogus, turėtum stengtis jį pergudrauti – pasižiūrėti pakuotę, palyginti kainas, ar tikrai produktas toks pigus, kaip reklamuojama, įvertinti kokybę. Ir apskritai, mažiau vartoti“.
Maisto švaistymas: kas atsakingas?
Anot „Maisto bankas“ padalinio Kaune vadovės Karolinos Puidaitės, Jungtinių Tautų duomenimis pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto per metus (trečdalis vartojimui tinkamo maisto). Lietuvoje iššvaistoma 581 tūkst. tonų maisto per metus (apie 171 kg vienam šalies gyventojui). Išsivysčiusiose šalyse maisto produktai išmetami dėl namų ūkių ir prekybos centrų kaltės, o besivystančiose šalyse – žemės ūkyje.
Maisto perteklius turi didelę neigiamą įtaką mūsų sveikatai. „Pigus maistas didina vartojimą, veikia porcijų dydį ir skatina persivalgymą. Kas aštuntas maisto produktas, kurį įsigyjame, mums yra visiškai nereikalingas. Dar daugiau, yra paskaičiuota, kad šiandien suvalgome 50 proc. daugiau maisto nei reikia gyvybinei energijai palaikyti. Tai tampa „nutukimo epidemijos“ priežastimi – šiuo metu antsvorį turinčių žmonių skaičius viršija badaujančių skaičių“, – pasakojo „Maisto banko“ atstovė.
Pagal straipsnį, kuris yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą” dalis, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Daugiau informacijos http://www.vartotojai.lt/pilietiskumas
