Nuo senų senovės žmonės prekiavo įvairiais daiktais. Niekas tiksliai nežino, kada ir kaip buvo įvykdytas pirmasis prekybinis sandėris ir juo labiau, ar pirkėjas tuomet buvo patenkintas įsigytos prekės kokybe bei kokią garantiją šiai suteikė pardavėjas, ar prekės vartotojas tuomet apskritai turėjo kokių nors teisių. O ką apie visa tai žinome šiandien?
Ką gali pirkėjas?
Dar visai neseniai kokybės garantija Lietuvoje buvo suprantama gana siaurai – neva, jog tai tiesiog gamintojo ar pardavėjo nustatytas terminas, kuriam nepasibaigus vartotojas gali pasinaudoti galimybe nemokamai taisyti prekę, jei paaiškėja, kad ši nekokybiška. Tačiau pirkėjas iš tikrųjų gali daug daugiau – jis gali prekę ne tik atiduoti nemokamai taisyti, bet ir nuspręsti daiktą grąžinti, pakeisti nauju, reikalauti, jog būtų sumažinta jo kaina. Kitaip tariant, vartotojas tiesiog gali rinktis, kokia teise jam pasinaudoti prekės garantiniu laikotarpiu.
Vartotojų teises žino dar ne visi
Į klausimą, ar lietuviai vartotojai pakankamai gerai išmano savo teises, ar žino, kur ieškoti pagalbos esant konfliktinėms situacijoms, Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas atsako, jog žinių ir informacijos šioje srityje pakanka tikrai ne visiems. „Bandome kuo labiau žmones šviesti vartotojų teisių gynimo klausimais, tai darome skirtingais būdais, įgyvendindami įvairius projektus. Visgi, vartotojų edukacija galėtų būti stipresnė iš valstybės pusės: kelios dešimtys šalies vartotojų teises ginančių organizacijų per paskutiniuosius metus šviečiamajai veiklai buvo skirta vos 50 tūkstančių litų. Tokia suma – lašas jūroje, įvertinus tai, kiek daug yra prekių ir paslaugų rūšių, sričių. Juk kalbame ne tik apie daiktus, bet ir apie maisto prekes, telekomunikacijų, finansines, komunalines, medicinines ir panašiai paslaugas. Kiekvienai jų reikėtų atskiros švietimo programos, kad žmogus žinotų, ką ir kaip daryti, susidūręs su prekės ar paslaugos kokybės, garantijų nebuvimu.“, – teigia P. Mereckas.
Tiesa, nors vartotojai žinių vis dar stokoja, nūdienos situacija, lyginant su buvusia prieš porą dešimtmečių, tikrai pasikeitusi. „Tuomet dauguma prekių apskritai buvo deficitas, žmonės džiaugdavosi jų gavę, tad vargu ar apskritai kam nors kildavo minčių skųstis dėl pirkinio, keisti jį nauju. Tačiau rinkos ekonomika šiandien yra visai kitokia, prekių ir paslaugų pasiūla milžiniška. Tam ir reikalinga žinoti savo kaip vartotojo teises, nutuokti, kas gali padėti apsiginti“, – įsitikinęs P. Mereckas.
Garantija… sveikatai
Kokia garantija galioja buitinei technikai, įvairiems namų apyvokos daiktams, kosmetikai, automobilio remontui ir panašiai, žino ar bent jau nutuokia daugelis. Juk tai – gana dažnos kasdienės situacijos, kurias reikia kažkaip spręsti. Tačiau, kiek mūsų esame susidūrę su daiktų ar paslaugų, susijusių su organizmo būklės pagerinimu bei sveikatinimu, garantijomis?
Prieš kelerius metus Lietuvoje atsirado galimybė (beje, kaip ir kitose ES valstybėse) išsireikalauti garantijos dantų protezams bei implantams. Į Odontologų profesinės etikos kodeksą buvo įrašytas įsipareigojimas pataisyti per pusmetį atsiradusius defektus. Ar ir kaip tai veikia praktiškai, savaime suprantama, priklauso nuo pačių vartotojų. Pasak vartotojų teises ginančių institucijų atstovų, apie tokią galimybę vis dar žino toli gražu ne visi, kurie naudojasi odontologų paslaugomis.
Kalbant apie kitą svarbų geros savijautos aspektą – regėjimą ir dažnai jo korekcijai neišvengiamą atributą – akinius, galioja ES direktyvos ir kitų teisės aktų nustatytas garantinis dvejų metų terminas. Visgi tai – tik minimalus reikalavimas, jokiu būdu pardavėjui nedraudžiantis siūlyti ir geresnes sąlygas. Pasak optikos salonų tinklo „Fielmann“ kokybės vadovo Kazimiero Bagdzevičiaus, žmonės neretai nustemba sužinoję, kad jų optikose suteikiama išskirtinai ilga net trejų metų garantija visiems korekciniams akiniams. Iš principo įstatymai garantijas akiniams, kaip ir kitoms prekėms, numato tik tuo atveju, jei pažeidimo būta dėl gamintojo/pardavėjo kaltės, tad jei klientas pats sulaužo rėmelius/lęšius, garantija nebėra taikoma. Tačiau mes visada į situaciją žiūrime lanksčiai ir labai dažnai net ir dėl kliento kaltės lūžusius akinius pataisome nemokamai“, – atkreipia dėmesį K. Bagdzevičius.
Jo teigimu, pagrindinės ir dažniausios klientų kreipimosi garantiniu laikotarpiu į salonus priežastys – tai iškritę varžtukai, nešvarūs lęšių krašteliai ar išsikraipiusios akinių „kojelės“, „noselės“. Retesnės problemos – sudėtingesnio remonto arba netgi akinių rėmelių / lęšio keitimo situacijos. Tai įvairūs rėmelių lūžiai, akinių lęšių įtrūkimai ar susibraižymai. „Paprastai akiniai visgi lūžta dėl pirkėjų kaltės, nereti akinių „laužytojai“ yra ir maži vaikai, pamirštantys, kad kažkas tupi ant jų nosyčių. Dažniausiai visi smulkūs defektai pašalinami iš karto, vietoje, kad klientui nereikėtų laukti arba per trumpą laiką“, – tvirtina „Fielmann“ atstovas. Anot jo, šiaip jau dauguma akinių nešiotojų, ypač tų, kuriems akiniai reikalingi kiekvieną dieną, nepagalvoja apie galimybę pasigaminti atsarginius akinius. Kam to reikia? Nes ištikus rimtesnei „bėdai“, ne visada akinius galima suremontuoti greitai, kartais gana ilgai tenka laukti detalių iš tiekėjų. Jei akiniai „gyvybiškai“ reikalingi, atsarginiai akiniai, kurie gali būti ir visai nebrangūs, tampa puikiu pakaitalu, kol klientas sulaukia pataisytų savų.
Vartotojų teisės ir prekių garantijos terminas
Verta atminti, kad:
– ES ir nacionaliniai teisės aktai nurodo dvi garantijų rūšis. Tai komercinė ir teisinė prekės kokybės garantija. Pirmąją suteikia gamintojas ar pardavėjas. Antrąją reglamentuoja įstatymai. Komercinės garantijos terminas gali būti trumpesnis, toks pat ar netgi ilgesnis nei teisinės garantijos terminas. Pavyzdžiui, avalynei yra suteikiama 14 dienų komercinė garantija, tuo tarpu buitinei technikai kai kurie gamintojai numato ir 3 ar net 5 metų terminą. Tuo tarpu teisinė garantija galioja 2 metus. Per tą laiką vartotojas gali realizuoti savo teises – reikalauti prekę taisyti ar keisti nauja, reikalauti grąžinti už juos sumokėtus pinigus ar sumažinti kainą.
– Dėl prekės gedimo, keitimo nauja ir panašiai būtina kreiptis tik į tą pardavėją, iš kurio prekė buvo pirkta. Su savimi būtina turėti garantinį dokumentą ir/arba pirkinio čekį.
