Seimas, 54 parlamentarams balsavus už ir 20 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (projektas Nr. XIP-3404(3). Šiuo teisės aktu atnaujintas galiojantis gyvūnų gerovės ir apsaugos teisinį reguliavimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus. Nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kitų neigiamų poveikių ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
Priimtame teisės akte paskirstyta valstybinio valdymo institucijų ir savivaldybių kompetencija, reglamentuota gyvūnų globa užsiimančių asmenų veikla, nustatant reikalavimus, kuriuos jie turės atitikti siekdami užsiimti gyvūnų globa, pareigos ir teisės.
Nustatyta, kad savivaldybių teritorijoje bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globą organizuos savivaldybės, t. y., savivaldybė turės užtikrinti, kad visi bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai augintiniai sugauti ar surasti bus perduoti gyvūnų globėjui, o bešeimininkiai ar bepriežiūriai ūkiniai gyvūnai – kitam ūkinių gyvūnų laikytojui.
Siekiant, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio naujojoje įstatymo redakcijoje nustatyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Taip pat nustatyti veiksmai, kurie nebus laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu bei leistini gyvūno nugaišinimo atvejai ir būdai. Įstatyme reglamentuota, kad nugaišinti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu veterinarijos felčeris, o tik tam tikrais nustatytais atvejais kitas asmuo.
Naujoje Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcijoje apibrėžtas privalomi gyvūnų registracija ir ženklinimas, numatytos už tai atsakingos institucijos.
Įstatyme išsamiai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo, prekybos reikalavimai. Nustatyta, kad Lietuvoje bus draudžiami koviniai šunys, jų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai, išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomus kovinius šunis ir jų mišrūnus ir pavojingų šunų mišrūnus, kurie negali būti toliau veisiami, ir jiems taikomos tos pačios laikymo nuostatos, kaip ir pavojingiems šunims.
Įtvirtinta, kad kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis bus draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose.
Siekiant skatinti tikslingą ir planuotą gyvūnų augintinių veisimą, nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o gyvūnų augintinių laikytojams nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, jeigu jie užtikrina šių gyvūnų jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba rūpinasi patys. Taip pat siekiant mažinti bepriežiūrių gyvūnų skaičių įtvirtinta nuostata, kad draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į gyvūnus iki 16 metų amžiaus asmenims be tėvų (globėjų) sutikimo
