Kiekvienais metais vis daugiau asmenų sudaro vedybų sutartis, kurios yra registruojamos Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre, kurio tvarkymui metodiškai vadovauja Teisingumo ministerija. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, daugiausia sutarčių sudaroma didžiuosiuose miestuose: 2012 m. Vilniuje buvo sudarytos 323 sutartys, Kaune – 156, Klaipėdoje – 98, Šiauliuose – 39, Panevėžyje – 20.
Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).
Pernai Vedybų sutarčių registre įregistruotos 958 naujos sutartys. Tai didžiausias įregistruotų sutarčių skaičius per metus nuo 2002-ųjų, kuomet pradėjo veikti šis registras. Iš viso šiame viešame valstybės registre jau yra įregistruotos 5495 vedybų sutartys.
Vedybų sutarčių registro duomenimis, daugiausia povedybinių sutarčių 2012 m. sudaryta 2-5 santuokos metais – 168. Dažniausiai tokias sutartis pasirašo 31-40 metų asmenys.
Pažymėtina, kad vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Jei vedybų sutartis ar jos pakeitimai registre įregistruoti nebuvo, jie negali būti panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre taip pat registruojami turto padalijimo faktai (sutartys ir teismo sprendimai dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo) bei sugyventinių sutartys dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui.
Duomenis apie sudarytą vedybų sutartį Vedybų sutarčių registrui pateikia ją patvirtinęs notaras.
„Maždaug 40 proc. asmenų vedybų sutartis sudaro iki santuokos įregistravimo, 60 proc. – po santuokos sudarymo. Pažymėtina, kad ikivedybinė sutartis įsigalioja tik įregistravus santuoką, o povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip”, – sako Centrinės hipotekos įstaigos Registrų veiklos koordinavimo departamento direktorius Arnoldas Tomaševičius.
Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą, t. y., sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe ar turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
„Vedybų sutartyse dažniausiai susitariama dėl turto, įgyto santuokos metu, iki santuokos sudarymo arba nutraukus santuoką, taip pat dėl viso sutuoktinių turto. Rečiau susitariama dėl konkretaus turto, pvz., dėl žemės, statinių, transporto priemonių, – pažymi Centrinės hipotekos įstaigos Registrų veiklos koordinavimo departamento direktorius.
Pasak A. Tomaševičiaus, sudarant vedybų sutartis, dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, kelių transporto priemonės, laivai, brangūs papuošalai, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos santuokos nutraukimo atveju.
Kai sutuoktiniai savo turto teisinį rėžimą nustatė sudarydami vedybų sutartį, teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžiamas turto padalijimo klausimas, todėl pats teismo procesas vyksta žymiai greičiau ir pigiau. Be to, nereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.
Pažymėtina, kad vedybų sutartys gali būti keičiamos tik gavus teismo leidimą net ir tuo atveju, jei tai sutinka padaryti abi pusės. Abiem pusėms norint nutraukti šią sutartį, nutraukimo faktą tvirtina notaras. Vedybų sutarčių registre 2012 m. dėl vedybų sutartimi turtui nustatyto teisinio režimo įregistruotas tik vienas vedybų sutarties pakeitimas šalių susitarimu gavus teismo leidimą; penkios vedybų sutartys išregistruotos notaro patvirtinto šalių susitarimo pagrindu.
Vedybų sutartys iš registro taip pat išregistruojamos nutraukus santuoką, sutuoktiniui mirus, nustačius separaciją, sutartį nutraukus šalių susitarimu ar teismo sprendimu ar pripažinus ją negaliojančia.
Vedybų sutartį negaliojančia gali pripažinti tik teismas, jei jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai; keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą; pažeidžia Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą; riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą; reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius; nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams; riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą; riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą; keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Užsienio valstybėje sudaryta vedybų sutartis gali būti įregistruota Vedybų sutarčių registre tik tuo atveju, kai sutartyje numatoma, kad sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Tokiu atveju vienas iš sutuoktinių, pageidaujantis įregistruoti vedybų sutartį, sudarytą užsienio valstybėje, gali asmeniškai ar įgalioję kitą asmenį, arba paštu pateikti registrui vedybų sutartį arba notaro patvirtintą sutarties kopiją kartu su nustatytos formos prašymu įregistruoti vedybų sutartį, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu įgaliojimu, jeigu prašymą pateikia įgaliotas asmuo, bei dokumentu, įrodančiu, kad sumokėtas atlyginimas už sutarties įregistravimą. Atlyginimo dydis už vedybų sutarties įregistravimą – 25 litai. Vedybų sutarčių registre 2012 m. buvo įregistruotos dvi užsienio valstybėje sudarytos vedybų sutartys: viena patvirtinta Ispanijos notaro, kita – Airijos.
Vedybų sutartis dažniausiai sudaro didmiesčių gyventojai
