Vartotojai vangiai naudojasi procedūromis sudarančiomis galimybes susigrąžinti pinigus iš pardavėjų užsienyje
Lietuvos vartotojų instituto kartu su Bulgarijos nacionaline vartotojų asociacija „Aktyvūs vartotojai“ atliktas tyrimas parodė, kad vartotojai retai kreipiasi į teismą, norėdami susigrąžinti pinigus už kitoje ES valstybėje įsigytą nekokybišką prekę ar paslaugą arba elektroninėje parduotuvėje užsakytą bei apmokėtą, bet nepristatytą pirkinį. Didžioji dalis vartotojų yra įsitikinę, kad problemos, su kuriomis jie susiduria bandydami kreiptis į teismą jų valstybėje, padidėtų kelis kartus, jei jiems tektų ieškoti teisingumo užsienio valstybėje. Didžiausios įvardijamos kliūtys – žinių trūkumas, pasitikėjimo procedūromis stoka, kalbos barjeras, procedūrų kainos.
Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti dviem teisės aktais – Europos mokėjimo įsakymu ir Europos ieškinių dėl nedidelių sumų – nustatytų procedūrų įgyvendinimą Lietuvoje ir Bulgarijoje bei atliekant antrinių duomenų analizę, išsiaiškinti galimas priežastis, trukdančias efektyviai jomis vartotojams pasinaudoti.
Sudarytos galimybės apginti savo teises supaprastinta tvarka
Tyrimas parodė, kad Europos mokėjimo įsakymu ir Europos ieškinių dėl nedidelių sumų reglamentais nustatytos procedūros sudaro galimybes vartotojams paprasčiau, greičiau bei pigiau išspręsti piniginius ginčus su pardavėjais ar paslaugos teikėjais kitose ES valstybėse. Didžiausias abiejų procedūrų privalumas vartotojui yra tai, jog nėra būtina advokato pagalba, jis, naudodamas supaprastintas standartines formas gali kreiptis į Nacionalinį teismą ar pardavėjo valstybės teismą, kuris priima sprendimą dėl tarpvalstybinio ginčo. Priimti teismo sprendimai iš karto gali būti pateikti vykdyti antstoliui ar jį atitinkančiam pareigūnui visoje Europos Sąjungos teritorijoje (išskyrus Daniją).
Kokiais atvejais vartotojas gali įgyvendinti savo teises susigrąžinti pinigus?
Pavyzdžiui, Lietuvos vartotojas galėtų kreiptis į teismą dėl pinigų grąžinimo, jei jis internetu užsisakė prekę iš Vokietijos gamintojo bei už ją sumokėjo, tačiau prekė jam nebuvo pristatyta. Kadangi ginčas yra tarptautinis, nukentėjęs vartotojas supaprastinta tvarka gali kreiptis į Lietuvos arba Vokietijos teismą.
Apie trukdžius, su kuriais susiduria vartotojai
Nežiūrint aukščiau minėtų procedūrų privalumų, jos turi ir tam tikrų trūkumų – pavyzdžiui, Europos mokėjimo įsakymo procedūra vartotojas gali pasinaudoti, kai jo piniginis reikalavimas yra aiškus ir jo neginčija atsakovas (pardavėjas ar paslaugos teikėjas), o Europos nedidelių sumų ieškinių procedūra yra apribota 2000 eurų suma, neįskaitant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų. Šie reikalavimai riboja vartotojų galimybes supaprastinta tvarka kreiptis į teismus esant tarpvalstybiniam ginčui.
Nežiūrint to, jog vartotojų ginčų su kitose ES valstybėse įsikūrusiais pardavėjais ir paslaugų teikėjais nagrinėjimo procedūros yra standartizuotos, tyrimas, išnagrinėjus Lietuvos ir Bulgarijos pavyzdžius, taip pat parodė, kad, vis dėlto išlieka tam tikri procedūrų skirtumai, tokie kaip terminai, teismai, priimantys ieškinius ir pan.
Apie tyrimą
Atliktas tyrimas yra viena iš Lietuvos vartotojų instituto ir Bulgarijos nacionalinės vartotojų asociacijos „Aktyvūs vartotojai„ vykdomo projekto“Informuotumo apie teisę kreiptis į teismus didinimas” veiklų. Projektas yra finansuojamas Europos Komisijos Specialiosios civilinės teisenos programos (2007-2013), Lietuvos vartotojų instituto, Bulgarijos nacionalinės vartotojų asociacijos „Aktyvūs vartotojai“, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos apie projektą ir atliktą tyrimą galima rasti Lietuvos vartotojų instituto tinklalapyje, adresu http://www.vartotojai.lt/lt/civiline-teisena.
